nupilvti

nupil̃vti intr. užsiauginti pilvą, pasidaryti pilvotam: Žiūrėk, kaip ji nupil̃vo, namo parvažiavus Jrb. Didbūriai lankininkai – tai žmonės yra nupil̃vę Ktč. Vaikai būdavo nupil̃vę iš bado Vlkj. Šįmet ėriukai visi negražūs, nupil̃vę Grš. Nuo tų pamazgų tik nupil̃vo veršis Skr. Kaži kodėl taip nupil̃vo [arklys], kad vos pro duris įtelpa Trg. \ pilvti; nupilvti